• Lietuvos aviacijos ir priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos istorija

        Lietuvos aviacijos ir priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos istorija

      Aviatorių pastangomis istorinio Kauno Stepono Dariaus ir Stasio Girėno aerodromo keleivių terminalo patalpose 1990 metais įkurtas Lietuvos aviacijos muziejus. Muziejaus tikslas – rinkti, saugoti ir visuomenei pristatyti Lietuvos aviacijos istorijos ir technikos paveldą. 1991-aisiais muziejuje buvo įkurta leidykla „Plieno sparnai“, kuri leidžia to paties pavadinimo muziejaus metraštį, atsiminimų knygas ir monografijas. Nuo 1997 metų pradėti rinkti ir Lietuvos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos istorijos eksponatai. Aviacijos muziejaus ekspozicijos veikia ir dviejuose padaliniuose – Stepono Dariaus bei Stasio Girėno gimtinėse. Muziejus yra aviacijos istorijos tyrimų koordinacinis centras Lietuvoje.
      Nuolatinė muziejaus ekspozicija supažindina lankytojus su Lietuvos aviacinės minties raida nuo jos ištakų XVII amžiuje iki šių dienų, pristato lietuvių aviatorių darbus ir pasiekimus, Lietuvoje naudotus orlaivius ir kitą aviacinę techniką. Čia eksponuojami tapybos kūriniai, fotografijos, lėktuvų, sklandytuvų modeliai ir originalai, su priešgaisrine gelbėjimo tarnyba susiję daiktai ir gelbėtojų technika.
      Muziejaus edukacinėse programose galima išbandyti jėgas pilotuojant virtualius orlaivius, paskraidinti sraigtasparnio modelį ar išmokti naudotis gesintuvu.

Parodos objektai

   
  • Sraigtasparnis Va-1

    Sraigtasparnis Va-1, 1983 m.

    Juozas Valūnas

    Sraigtasparnis vienvietis. Konstruktorius Juozas Valūnas. Sraigtasparnis klasikinės schemos, su kompensaciniu sraigtu, kabina – pusiau atvira, iš viršaus ir dešinės yra pridengta skaidriu gaubtu. Sraigtai dvimenčiai. Važiuoklė – slidės su dviem pasukamais pagalbiniais ratukais transportavimui žeme. Sraigtasparnio važiuoklė yra nudažyta juodai, mentės – baltos su raudonomis juostomis. Liemens rėmai ir kompensavimo sraigto įvorė bei kabinos pertvaros ir dangos – mėlynos (skirtingų atspalvių). Variklio gaubtai ir ventiliatorius yra nudažyti pilkos spalvos dažais. Transmisijos detalės yra nudažytos žalsvai geltona spalva. Kompensacinio sraigto apsauginis lankas – raudonas. Spyriai nudažyti aliuminio pudros dažais. Ant liemens dėžutės šonų po kabina žydrame fone yra nupieštos tiesios mėlynos skridimo kryptimi nukreiptos strėlės. Sėdynės pagalvėlės aptrauktos raudonu audiniu su pilkos dirbtinės odos intarpais.

  • Sklandytuvas LAK-11 „NIDA“ Nr. 007

    Sklandytuvas LAK-11 „NIDA“ Nr. 007, 1982 m.

    Jonas Bankauskas

    15 metrų atviros klasės sklandytuvas LAK-11 „NIDA“ sukurtas ir pastatytas Prienų ESAG (Eksperimentinėje sportinės aviacijos gamykloje). Serijomis gaminamas nebuvo (tik 7 vnt.). Sklandytuvas Nr. 007 po skraidymo bandymų buvo saugomas gamykloje iki 1990 m., iš kurios po restauracijos ir perdažymo perduotas LAM. Sklandytuvas nudažytas balta spalva su raudonomis dekoracijomis ir žalsvu užrašu „NIDA“, priekyje ant liemens yra žalsvas numeris „007“, ant posūkio vairo – trispalvė Lietuvos vėliava, ant kylio yra žalsvos spalvos „Sportinės Aviacijos“ emblema ir užrašas „LAK-11“.

  • Sklandytuvas LAK-2 (BRO-11 M) Nr.1713

    Sklandytuvas LAK-2 (BRO-11 M) Nr.1713, 1969 m.

    Bronius Oškinis

    Vienvietis pradinio mokymo sklandytuvas. BrO-11M – medinis spyrinis monoplanas. Liemuo – plokščias, dviejų dalių, susidedantis iš  medinio rėmo su dėžine apatine sija ir plieno vamzdžių priekinio stovo. Kabina – atvira, tik pedalai pridengti nosele (lenktu skydeliu). Važiuoklė yra  vienaratė, su atramėlėmis sparnų ir liemens galuose. Sklandytuvas yra sustandintas atotampomis. Sparnai nuo priekinio lonžerono iki nuoslydžio briaunos, eleronai ir uodega yra dengti audeklu. Sparnų priekio danga iki priekinio lonžerono ir kabinos noselė – iš stiklo plastiko (gamybos pabaigoje juo buvo pakeista deficitinė aviacinė fanera). Sparnų galuose (vietoje atramėlių) yra pritvirtinti amortizatoriai – 6,5 mm skersmens plieninių vielų „šluotos“. Tai vaikų sklandymo mokyklos patobulinimas saugantis nuo palaužimų. Sklandmuo yra nulakuotas ir nudažytas. Apatinė sija ir rėmo dalis prie piloto sėdynės yra nudažyti mėlyna spalva, liemuo yra su geltona juosta, sparnai – geltoni, su raudonomis juostomis, eleronai iš vidaus yra nudažyti geltonai, su dviem raudonomis juostomis gale, apačia – raudona. Spyriai yra nudažyti pilkos spalvos dažais. Kabinos noselė yra nudažyta raudonai. Po restauravimo atstatytas pirminis (gamyklinis) nudažymas. Eleronai – geltoni. Sparnų ir posūkio vairo galai – raudoni, su raudonomis juostelėmis. Noselė viduje – mėlyna, noselės išorė nudažyta taip: apačioje – mėlyna, viduryje – geltona, su raudona juostele, viršuje – raudona. Taip pat atkurta juoda gamyklos emblema ant priekio (originaliu trafaretu) ir gamykliniai numeriai standartinėse vietose. BrO-11M buvo gaminami  iki 1980 m. Pagaminta apie 100 vienetų. Sklandytuvas Nr. 1713 buvo naudotas Kauno ATSK vaikų skraidymo mokykloje Pociūnuose. Eksponatas 1992–1993 m. buvo restauruotas Arvydo Vaicekausko (buvusio minėtos mokyklos instruktoriaus) medžio apdirbimo įmonėje Prienuose.

  • Lėktuvas An-2R, gamyklinis Nr. 1G 13842

    Lėktuvas An-2R, gamyklinis Nr. 1G 13842, 1972 m.

    Olegas Antonovas

    Lėktuvas An-2R - metalinės konstrukcijos biplanas, vienmotoris, neįtraukiama važiuokle su uodeginiu ratuku. Liemuo ir priešsparniai yra metalinės konstrukcijos, dengti aliuminio lydinių skarda. Kilis, sparnai, stabilizatorius ir vairų plokštumos bei užsparniai – metalinės konstrukcijos, dengti audeklu. Liemens priekyje, po gaubtu, variklis AŠ - 62IR (Nr. 620049) su keturmenčiu metaliniu propeleriu. Dvivietė pilotų kabina yra uždengta gausiai įstiklintu gaubtu. Už pilotų kabinos įrengtas krovinių skyrius šonuose turi po keturis didelio skersmens apskritus langelius. Dešiniajame šone, arčiau uodegos, yra mažesnio skersmens langelis. Kairiajame liemens šone yra didelės į viršų pakeliamos krovininės durys su įmontuotom į vidų atidaromomis durelėmis keleiviams, su apskritu langeliu. Po jomis yra pakabinama pakoja. Ant liemens kairiojo šono yra keturios pakojos su dangteliais ir dvi rankenos ant liemens viršaus ties jomis. Viršutiniai ir apatiniai sparnai sujungti profiliuotu spyriu ir plieninėmis juostinėmis atotampomis. Stabilizatorius paremtas profiliuotais spyriais. Antena ištempta tarp kilio ir stiebo už pilotų kabinos. Apatiniuose sparnuose sumontuoti tūpimo žibintai, o kairiajame – dar ir riedėjimo žibintas. Pilotų kabinoje sumontuota  du pilotų krėslai (greta vienas kito), prietaisų lenta su prietaisais ir du komplektai valdymo įtaisų. Krovininiame skyriuje išilgai šoninių sienų yra po penkias atlenkiamas kėdutes. Lėktuvas po rekonstrukcijos nudažytas taip, kaip jis atrodė 1989 m. Propeleris nudažytas mėlynai, jo galai – geltonai, viršutinė variklio gaubto dalis nudažyta juodai, likusi – žydrai. Po kabina, nuo gaubto iki durelių galo (per liemenį kairėje bei dešinėje pusėje), nudažyta mėlynos spalvos juosta, smailėjanti į galą. Po juosta, ties kabina, yra mėlynos spalvos užrašas „AH - 2“ (abiejose liemens pusėse). Lėktuvo liemuo ir kilis su posūkio vairu yra nudažyti geltona spalva. Raudonai nudažyti išoriniai sparnų ir stabilizatoriaus galiukai, raudona keturkampė vėliava abipus kilio, rodyklėlės prie pakojų, antenos stiebas, vairalazdės ir pedalų sąvarža. Abiejose liemens pusės, ties uodega ir ant viršutinių sparnų viršaus bei apatinių sparnų apačios, yra juodos spalvos užrašai rusų kalba „СССР-70224“. Sparnai, stabilizatorius su aukštumos vairais, važiuoklė ir spyriai yra nudažyti žydrai. Viduje metalinės grindys nudažytos pilkai. Sienelės bei lubos nudažytos geltonai. Pilotų kabinos grindys nudažytos pilkai, šonai yra apmušti juoda dirbtine oda. Abi vairolazdės bei pedalai nudažyti pilkai. Lėktuvas sukurtas O. K. Antonovo konstruktorių biure. Nuo 1949 m. buvo pradėtas serijiniu būdu gaminti Kijevo aviacijos gamykloje. Nuo 1960 m. gamyba buvo perduota Lenkijos PZL Mielec įmonei ir tęsėsi iki 1995 m. Lėktuvai buvo gaminami pagrindinai dviejų modifikacijų: An-2R (žemės ūkio) ir An-2T (transporto). Lėktuvas An-2R pagamintas PZL Mielec aviacijos gamykloje 1972 m. liepos 17 d. Gamyklinis numeris - 1G 13842. Šiuo lėktuvu 1989 m. rugpjūčio 23 d. lakūnai Vytautas Tamošiūnas ir Petras Beta, nepaisydami DOSAAF vadų draudimo, pakilo skrydžiui paremti ir įamžinti „Baltijos kelią“. Lėktuve buvo operatorius Robertas Verba, kuris filmavo „Baltijos kelio“ akciją. 2005 metais lėktuvas buvo suremontuotas Kauno aviacijos gamykloje.

  • Lėktuvas L-29

    Lėktuvas L-29, 1965 m.

    Zdenekas Rubličas, Karelas Tomašas

    Dvivietis mokomasis - lavinimosi reaktyvinis lėktuvas, kurio serijinis numeris yra 591382, gautas iš KASP S. Dariaus ir S. Girėno aviacijos eskadrilės pagal 2000-10-30 perdavimo aktą. 2001-10-10/16 perdažytas muziejaus rėmėjų UAB „Helisota“. L-29 skirtas reaktyvinių lėktuvų pilotų ruošimui – skraidymams sudėtingomis meteosąlygomis, aukštajam pilotažui, imitacinėms šaudymo ir bombordavimo treniruotėms. Sklandmuo yra sukniedytas iš duraliuminio, kniedės - įleistomis galvutėmis (posūkio vairo kniedės iškilios). Liemuo – trijų atskiriamų dalių. Vidurinioji, kurioje yra ir pilotų kabina su katapultuojamomis sėdynėmis, pagaminta išvien su centroplanu. Galinė dalis, kurioje sumontuotas 2 laipsnių 30 minučių kampu žemyn pakreiptas reaktyvinis variklis M-701, pagaminta išvien su kyiliu. Šios dalies apačioje yra nuimamas panelis varikliui aptarnauti. Maždaug ties galinės dalies viduriu abiejose liemens šonuose sumontuoti oro stabdžiai. Vieno lonžerono tiesūs trapeciniai sparnai turi Faulerio konstrukcijos užsparnius. Uodega yra „T“ formos, stabilizatoriaus atakos kampas yra keičiamas priklausomai nuo užsparnių padėties. Nuimamų sparno konsolių skersinio „V“ kampas lygus + 3 laipsniams, po konsolėmis yra sumontuoti du pakabų laikikliai. Važiuoklė – trijų ratų, įtraukiama. Lėktuvas nudažytas aliuminio pudros dažais su raudonos spalvos elementais liemens priekyje, stabilizatoriaus aptako priekyje ir sparnų galuose. Ant abiejų kilio ir sparnų pusių yra raudonos penkiakampės žvaigždės, prieš kabiną abiejose liemens pusėse yra raudonas numeris „08“, o prieš variklio oro paėmimo angas – raudonos spalvos įspėjamosios juostelės. Abipus liemens, virš sparnų, yra žydros spalvos užrašai rusų kalba „ДОССАФ“, o kairėje liemens pusėje prieš kabiną ir ant kilio yra juodos spalvos dažais užrašyti serijiniai numeriai. Trumpa istorija: pirmą skrydį L-29 atliko 1959-04-05. 1962-74 m. buvo pagaminti 3665  serijiniai lėktuvai L-29 „Delfin“. L-29 buvo tiekiami Čekoslovakijos, SSRS (daugiau nei 2650 vnt.), kitų socialistinių ir „trečiojo pasaulio“ šalių KOP. Juos remontuodavo Panevėžio aviacinės technikos remonto gamykla. Du L-29 iki šiol naudojami ir Lietuvoje, Kėdainių SMC (2001 m.).

  • Lėktuvas MiG-21PF

    Lėktuvas MiG-21PF, 1962–1964 m.

    Artiomas Mikojanas

    Viršgarsinis naikintuvas (serijinis Nr. 076212110, pagamintas tuometiniame Gorkio mieste gamykloje Nr. 21) gautas iš KASP S. Dariaus ir S. Girėno aviacijos eskadrilės pagal 2000 m. spalio 30 d. perdavimo aktą. 2000 m. lapkričio 15–22 d. UAB „Helisota“ perdažytas, papildant kai kurių detalių imitacijomis. Reaktyvinis taktinis naikintuvas MiG - 21PF buvo skirtas kovai su priešo aviacija bei taktinių antžeminių taikinių naikinimui. Sklandmuo – kniedytas iš duraliuminio ir plieno konstrukcijų, kniedės įleistomis galvutėmis (prie sparno pagrindinio lonžerono danga prisukta varžtais). Liemuo –  dviejų, sujungiamų varžtais, dalių. Priekinėje dalyje yra sumontuota radiolokacinė stotis, kurios antena patalpinta po elektromagnetinėms bangoms skaidriu gaubtu – kūgiu. Kūgis pakreiptas 3 laipsniais žemyn nuo išilginės lėktuvo ašies ir priklausomai nuo skridimo greičio perstatomas į tris skirtingas padėtis liemens atžvilgiu. Kabina – hermetiška, vientisas jos gaubtas atlenkiamas prieš skridimo kryptį. Piloto gelbėjimuisi yra sumontuota katapultuojama sėdynė „SK“. Už kabinos yra sumotuoti šeši liemens kuro bakai. Liemens apačioje yra trys hidrauliškai valdomi oro stabdžiai. Tarp 22 ir 28 rėmų sumontuotas turboreaktyvinis variklis R - 11 F2-300, kurio valdomo išėjimo forsažo kamera yra atjungiamoje liemens dalyje. Viršutinis kylis yra integruotas su nuimama galine liemens dalimi. Nuo 28a rėmo iki išmetimo tūtos yra apatinis kylis su nuimama radijo bangoms skaidria priekine dalimi ir stabdymo parašiuto atkabinimo įranga. Strėliškas (57 laipsnių) trikampis sparnas prie liemens tvirtinamas penkiais tvirtinimo mazgais. Sparnai – keturių lonžeronų. Prieš antrąjį (priekinį) lonžeroną yra 25 nerviūros statmenos priekinei briaunai, o toliau – lygiagrečios išilginei lėktuvo ašiai (galinių nerviūrų yra 11 vnt.). Kintamo storio sparnų danga pagaminta pagal cheminio frezavimo technologiją (storis nuo 1,5 iki 2,5 mm, ties bakais – 5 mm). Kiekviename sparne yra po du kuro bakus. Važiuoklės nišose be važiuoklės valdymo hidrocilindrų yra deguonies bei suspausto oro talpos. Ant šeštos galinės nerviūros yra sumontuotas eleronų valdymo stiprintuvas BU-45 A. Aukščio vairo funkciją atlieka pasukamas stabilizatorius. Pagrindinis plieninis jo lonžeronas yra bendras abiems pusėms ir įtvirtintas ant guolių. Stabilizatoriaus plokštumų galuose yra priešvibraciniai svoriai. Aukščio vairas yra valdomas per hidraulinį stiprintuvą BU-210 B ir turi svyravimų slopintuvą. Važiuoklė – trijų ratų, įtraukiama. Visi ratai turi stabdžius, priekinis yra sukinėjamas. Pagrindiniai ratai prieš įtraukimą pasukami 87 laipsnių kampu. Natūrali metalinė MiG-21PF danga būdavo padengiama antikoroziniu laku. Ant sparnų ir kilio plokštumų būdavo valstybės atpažinimo ženklai, o ant priekinės liemens dalies (abiejose pusėse) – tarnybinis numeris. Lėktuvo paviršiuje būdavo daug eksploatacinių užrašų. Trumpa lėktuvo istorija: tai antros MiG-21 generacijos mašina (gaminys „76“), radiolokatoriaus RO-21 dėka galinti būti naudojama sudėtingomis meteorologinėmis sąlygomis, ginkluota tik raketomis ar bombomis. Šios serijos prototipas E7-4 pirmąjį skrydį atliko 1962 m. rugpjūčio mėn. Masinė serijinė gamyba 1962–64 m. vyko tuometinio Gorkio gamykloje Nr. 21 ir Maskvos gamykloje Nr. 156 „Znamia truda“. Dar ketverius metus buvo gaminamos eksportinės versijos socialistinių šalių KOP. Atmainą MiG-21PF-V Vietnamo DR KOP naudojo mūšiuose su JAV aviacija. Viso pagaminta apie 800 vnt.

  • Susiekimo-transportinis lėktuvas An-24 B

    Susiekimo-transportinis lėktuvas An-24 B, 1968 m.

    Olegas Antonovas

    Pagamintas 1968 m. birželio 30 d. Paskutinis skrydis – 1996 m. liepos 12 d. Lėktuvo sklandmens gamyklinis numeris – 87304405, kairiojo variklio – Nr. 47932015, dešiniojo variklio – Nr. 4342088, pagalbinės jėgainės – Nr. AT 945119, kairiojo sraigto – Nr. C OI 1103, dešiniojo sraigto – Nr. C 74992. Lėktuvas yra metalinės konstrukcijos, aukštasparnis su dviem turbopropeleriniais varikliais AI-24, su trirate įtraukiama važiuokle. Liemuo yra pusiau kevalinės konstrukcijos (panaudojant ir plastmasines dalis). Sparnai yra laisvai nešantys, sparnų lonžeronai – dėžinės konstrukcijos, lonžeronai kartu yra ir kuro bakų sudėtinė dalis. Lėktuvas skirtas keleivių, pašto ir krovinių pervežimui. Keleivių skaičius gali siekti 52 asmenis. Įgula – penki asmenys, 1–2 stiuardesės (palydovės). Tuščio masė – 13 750 kg. Didžiausia startinė masė – 21 000 kg, kelionės greitis – 460 km/val. Skridimo nuotolis su maksimaliu kuro kiekiu – 2 280 km, su maksimaliu krovinio kiekiu – 750 km. Gali startuoti su vienu varikliu (pasiekiamas aukštis – 3000 m). Lėktuvas An-24B buvo nudažytas balta spalva (liemens priekio gaubtas, liemens viršus ir šonų viršutinė dalis iki tamsiai mėlynos juostelės sparnų ir vairų plokštumos), tamsiai mėlyna spalva (dvi juostos išdažytos per liemens vidurį, nuo priekinio gaubto, tarp iliuminatorių iki liemens galo, įlipimo ir avarinių durų, bagažo liukų kraštai), pilka spalva (sparnų, stabilizatoriaus, kylio atakos briaunos, taip pat variklių gondolų priekinės briaunos, propelerių, įvorių gaubtai), juoda spalva (sektorius liemens viršuje prie pilotų langų, lėktuvo propeleriai, variklių gondolų išorinių pusių, užpakalinės dalys), pilkai mėlyna spalva (liemens apatinė dalis), raudona spalva (sparnų galų briaunos, stabilizatoriaus briaunos), geltona spalva (propelerių galai). Ant lėktuvo kairiojo borto iš kairės į dešinę: prie liemens priekinio gaubto, ant plačiosios tamsiai mėlynos juostos, balta spalva, rusiškomis raidėmis užrašyta „АН-24Б“. Liemens gale tarp įlipimo durų ir vairų, gelsva spalva su juodais kontūro apvedžiojimais užrašytas borto numeris „06“. Ant liemens užpakalinės dalies po stabilizatoriumi yra užrašytas lėktuvo sklandmens gamyklinis numeris „87304405“. Ant kylio, balta spalva su juodais kontūrų apvedžiojimais uždažytas Lietuvos KOP ženklas. Ant dešiniojo borto iš dešinės kairėn: prie liemens priekinio gaubto, ant plačiosios tamsiai mėlynos juostos, balta spalva rusiškomis raidėmis yra užrašas „АН-24Б“, ant liemens šono, tarp pakrovimo durų ir iliuminatorių, gelsva spalva su juodais kontūrų apvedžiojimais užrašytas borto numeris „06", ant lėktuvo kylio balta spalva su juodais kontūrų apvedžiojimais uždažytas Lietuvos KOP ženklas. Kairiajame borte įrengti devyni iliuminatoriai. Antrasis iš kairės iliuminatorius yra įtaisytas avariniame išlipimo liuke, apie 8 m nuo liemens galo yra 750 mm pločio keleivių įlaipinimo durys. Dešiniajame borte įrengta dešimt iliuminatorių. Devyni iliuminatoriai išdėstyti tokia pat tvarka kaip ir kairiajame borte, o dešimtasis iliuminatorius yra prie pat pilotų kabinos bagažo skyriaus apšvietimui. Dviejų metrų atstumu nuo lėktuvo liemens priekio yra pilotų kabinos liukas 950 x 750 mm. Lėktuvo liemens bortuose yra dar keletas mažų liukų, reikalingų techniniam aptarnavimui. Nuo 1968-06-30 lėktuvas skraidė Civilinio oro laivyno „Aeroflot“ Lietuvos valdyboje su registracijos numeriu „CCCP-46444“. 1991-09-20 perėjo Lietuvos avialinijų žinion ir 1992-02-11 įregistruotas numeriu „LY-AAI“. 1994-12-06 buvo perduotas Lietuvos KOP II aviacijos bazei. Lėktuvu buvo skraidinami pirmieji taikdariškų misijų kariai.

    1996-07-12 įgula, susidedanti iš vado eilinio A. Jakimavičiaus, II piloto vyr. ltn. A. Koliasnikovo, navigacijos kpt. P. Matulio,  lėktuvą atskraidino į Kauno S. Dariaus ir S. Girėno aerodromą ir perdavė Lietuvos aviacijos muziejui.

  • Reaktyvinis lėktuvas L-39 C

    Reaktyvinis lėktuvas L-39 C, 1971 m.

    Janas Vlčekas

    L-39 C „Albatros“ yra vienmotoris, dvivietis žemasparnis monoplanas skirtas karo lakūnų mokymui ir treniruotėms. Serijinė lėktuvo gamyba Čekoslovakijos bendrovėje „Aero Vodochody“ buvo pradėta 1971 metais. Priekinėje liemens dalyje yra hermetiška lakūnų kabina su katapultuojamomis sėdynėmis. Kabina yra uždaroma dviem į dešinę pusę pakeliamais gaubtais. Kairėje liemens pusėje yra įkniedytos paminos ir du atverčiami laipteliai. Už hermetiškos kabinos yra penkios minkštos kuro talpyklos su pripylimo anga kairėje viršuje pusėje. Liemens šonuose virš sparnų yra oro paėmimo kanalų angos su užrašais rusų kalba „Альбатрос“. Angos yra uždengtos raudonos spalvos dažais nudažytais dangčiais. Liemenyje yra turboreaktyvinis dviejų kontūrų variklis AI-25TL, prailginimo vamzdis ir reaktyvinė tūta (uždengta raudonos spalvos dažais nudažytu dangčiu). Ant abiejų liemens šonų yra žydros spalvos užrašas (borto numeris) „01“, uodeginėje dalyje – trapecinės formos klasikinio tipo kilis ir stabilizatorius su aukštumos ir posūkio vairais. Lėktuvo sparnas – ištisinis, trapecijos formos, su dviplyšiais užsparniais ir eleronais. Sparno apačioje yra stabdymo skydeliai ir universalūs ginkluotės laikiklių pakabinimo mazgai, priekyje – du oro slėgio (Pito) vamzdeliai, o galuose – aptakūs kuro bakai su žibintais. Ant sparnų viršaus ir abiejų kilio pusių yra LK Karinių oro pajėgų skiriamieji ženklai (baltos spalvos Vyčio kryžiai), o sparnų apatinėje pusėje – tik žydrai uždažyti SSRS KOP ženklai. Lėktuvo išorėje yra technologiniai uždaromi liukai bei dangčiai ir atviros angos su tamsiai mėlynos spalvos informaciniais užrašais rusų kalba. Ant lėktuvo dalių yra užrašytas gamyklinis numeris „931531“. Orlaivis yra nudažytas maskuojančių žalsvai pilkos, žalsvai rudos ir tamsiai žalios spalvų dažais (liemens apačia, sparnų, stabilizatoriaus ir aukščio vairo apatinės plokštumos – pilkai žydros spalvos dažais). Priekinis liemens aptakas, sparnų galai su kuro bakais, kilio ir stabilizatoriaus galiniai aptakai yra nudažyti geltonos spalvos dažais.

    Šis lėktuvas LK KOP buvo nupirktas iš Kirgizijos Frunzės aviacinių specialistų ruošimo centro ir parskraidintas į Kauną 1993 m. vasario 6 d. Muziejui L-39 C perdavė Lietuvos kariuomenės Karinės oro pajėgos 2010 metais.

     

  • Ugniagesių vežimo replika

    Ugniagesių vežimo replika, XXI a. 1 deš.

    Eksponatas susideda iš vežimo su rankiniu siurbliu, vandens statinės bei gaisrų gesinimo įrankių komplekto iš septynių vienetų.
    a) Ugniagesių vežimas. Arklio traukiamas, keturratis vežimas yra pagamintas panaudojant senų vežimų detales. Ant dviejų metalinių keturkampių ašių yra sumontuota po du ratus (tekinius). Kad lengviau būtų galima apsisukti, priekiniai vežimo ratai yra mažesni – 720 mm diametro. Užpakaliniai ratai yra 890 mm diametro. Kiekvienas ratas susideda iš medinės ir metalinės stebulės, 10 ąžuolinių segmentinių ratlankių,10 stipinų (ratpėdžių) ir metalinio lanko. Medinės stebulės yra apspaustos keturiais metaliniais žiedais. Lankai ir ratlankių segmentai kas antras yra sutvirtinti varžtais ir metalinėmis juostelėmis. Vežimo detalės yra sustiprintos ir sujungtos plieniniais mazgais, pagamintais rankiniu būdu. Visos metalinės detalės yra nudažytos juodos spalvos dažais. Priekinė ir užpakalinė važiuoklės yra sujungtos apatine kartimi – pertrauku. Trainys – užpakalinės važiuoklės dalis su metalinėmis ir medinėmis šoninėmis atatampomis ir jas jungiančiu centriniu žiedu yra užmautas ant pertrauko. Priekinės važiuoklės apatinė dalis, šlaunis, turi galimybę sukiotis aplink vertikalią ašį. Viršutinės skersinės važiuoklių dalys yra vadinamos krėslais, prie kurių yra pritaisomas vežimo viršus pagal jo paskirtį. Prie priekinės važiuoklės apatinės skersinės dalies varžtais yra prisuktas metalinis į šoną nukreiptas kablys, prie kurio yra kabinamas branktas. Į abiejų vežimo važiuoklių medinius krėslus yra įstatytos medinės šoninių bortų (drangų) atramos – rungai. Ant abiejų važiuoklių krėslų yra uždėtas iš šešių obliuotų išilginių ir keturių skersinių lentų medsraigčiais suveržtas pagrindas, kuris yra nudažytas rudos spalvos medienos impregnantu. Pagrindo priekyje yra prisukta pakoja. Vežimo priekyje ant pagrindo yra pastatyta pasostė, nudažyta rudos spalvos medienos impregnantu. Ji yra sukonstruota iš dviejų šoninių atramų, o ant jų yra uždėtos dvi viršutinės ir viena priekinė lentos. Prie nugarinės pasostės pusės yra pritvirtinta atrama iš dviejų vertikalių ir trijų horizontalių lentų. Visos pasostės detalės yra sutvirtintos medsraigčiais. Už pasostės prie vežimo pagrindo yra pritvirtinta medinė dėžė be dangčio. Gaminant vežimą buvo panaudotos senų ratų dalys ir senų vežimų metaliniai ir mediniai mazgai, visa kita yra pagaminta naujai. b) Rankinis vandens siurblys. SSRS. XX a. II pusė. Ant vežimo pagrindo ties viduriu yra pritvirtintas rankinis vandens siurblys. Siurblys yra nulietas iš ketaus ir nudažytas raudonos spalvos dažais. Jis yra sumontuotas ant juodos spalvos dažais nudažyto plieninio rėmo, kuris varžtais yra prisuktas prie vežimo pagrindo. Vandens siurblys yra dviejų cilindrų, su plienine dvipuse skersai vežimo pritvirtinta svirtimi, kurios galai yra užlenkiami į vidų. Į svirties galų žiedus yra įkištos tekintos raudonos spalvos dažais nudažytos rankenos. Atstumas tarp siurblio svirties galų – 1410 mm, medinių rankenų ilgis – 810 mm. c) Medinė statinė. Lietuva. SSRS. XX a. Ant vežimo pagrindo galo yra uždėta vandens statinė. Statinė yra pagaminta iš ąžuolinių šulų, su dviem dugnais ir yra apspausta penkiais metaliniais lankais. Rekonstruojant statinę yra įdėtas naujas dugnas. Į statinės šoną viršuje ir priekinį dugną apačioje yra įsuktos SSRS pagamintos ir raudonos spalvos dažais nudažytos gaisrinių žarnų prijungimo movos. Statinės priekinio dugno skylė (viršuje) yra užkišta mediniu kamščiu. Matmenys: aukštis – 1060 mm, dugno skersmuo – 810 mm. Eksponatas vaizduoja XX a. III-VI dešimtmečio kaimo ugniagesių komandos vežimą.

  • Vandens siurblys gaisrinis

    Vandens siurblys gaisrinis, 1975 m.

    Siurblį sudaro metalinis pagrindas, ant kurio sumontuoti variklis ir vandens siurblys. Pagrindas suvirintas iš metalinių profilių ir vamzdžių, nudažytas juodos spalvos dažais. Prie šoninių, užlenktų į viršų, vamzdžių galų pritvirtintos keturios, į horizontalią padėtį atlenkiamos rankenos. Ant jų uždėti guminiai antgaliai. Variklio apačia ir išmetimo kolektorius šonuose ir priekyje uždengti juodos spalvos dažais nudažytais apsauginiais dangčiais su grotelėmis. Variklis keturių cilindrų (po du šonuose) su keturiomis uždegimo žvakėmis. Priekyje ir viršuje, iki kuro bakelio, uždengtas išgaubtu raudonos spalvos dažais nudažytu dangčiu, kuris apačioje prisegtas dviem užraktais. Dangčio priekyje yra išpjauta trapecinė anga, kuri uždengta metaliniu tinkleliu. Priekyje yra iš vamzdžio išlankstyta variklio paleidimo rankena. Viršuje, ant tarpinės jungties pagrindo, yra raudonos spalvos dažais nudažytas kuro bakelis, suvirintas iš dviejų išgaubtų skardos detalių. Bakelio viršuje – baltas metalinis dangtelis, apačioje – kuro padavimo į variklį kranelis. Prie variklio karterio, per tarpinę jungtį, pritvirtintas vandens siurblys, kuris sujungtas su variklio velenu. Siurblio našumas – 800 l/min., maksimalus sukuriamas slėgis – 8 kg/cm². Ant siurblio dangčio yra juoda metalinė etiketė su užrašais vokiečių kalba. Ant tarpinės jungties flanšo iškalti skaičiai „2130135/70“. Siurblio korpuso viršuje simetriškai viena kitai varžtais yra prisuktos dvi sklendės su juodomis plastmasinėmis rankenėlėmis. Ant sklendžių šoninių atvamzdžių užsuktos aliumininės slėginių rankovių pajungimo movos. Abi movos uždengtos aliumininiais dangčiais. Siurbiamosios rankovės mova uždengta aliuminio dangčiu, ant kurio yra iškilus užrašas „ZP35/DIN 14323 / AWB / AWB / ZP 377 / DIN 14313“. Dešinysis slėgio ir įsiurbimo movų dangčiai pakabinti ant grandinėlių. Siurblio korpuso viršuje yra vertikalus aliuminio vamzdis, kurio viršuje yra juodos spalvos dažais nudažytas šviestuvas, siurblio apačioje įsuktas varinis kranelis. Dešinėje pusėje į tarpinę jungtį įsuktas ilgas ventilis su juoda metaline rankenėle. Kairėje pusėje yra prietaisų skydelis. Jame yra sumontuoti: trys prietaisai, žalias ir raudonas šviesos indikatoriai, raudonas išjungimo klavišas „STOP“, trys metalinės etiketės su užrašais vokiečių kalba. Šalia skydelio yra trys valdymo rankenėlės.

    Gautas iš užsienio kaip labdara, 2008 metais baigtas naudoti PGT dėl atsarginių detalių trūkumo.

  • Motociklas su priekaba URAL IMZ 8 903

    Motociklas su priekaba URAL IMZ 8 903, 1986 m.

    Motociklas yra nudažytas žalios spalvos dažais, jo valstybinis numeris – 351 AA, gamyklinis numeris – 155797. Rėmas suvirintas iš metalinių vamzdžių ir profilių. Abiejuose rėmo šonuose yra po dvi pakojas su guminiais apvalkalais. Prie priekinės kairės pakojos yra greičų perjungimo pedalas. Rėmo priekyje yra metalinė plokštelė su užrašais rusų kalba: „МОДЕЛЬ / ИЗМ 8 903 / ИЗДЕЛИЕ Н / 155797 / ДВИГАТЕЛЬ Н / 017170 / РАБ ОБЪЁМ 649 СМ³ / ГОД ВЫПУСКА 1986 / СДЕЛАНО В СССР“. Prie rėmo ir užpakalinio rato apsaugos yra pritvirtintos dvi juodos spalvos guminės sėdynės su guminiais amortizatoriais. Variklis yra dviejų cilindrų, keturtaktis, aušinamas oru, pritvirtintas prie rėmo. Prie variklio yra komplektuojantys agregatai: karbiuratorius, elektros generatorius, magnetas, dvi kuro mišinio uždegimo žvakės, oro filtras, pavarų dėžė su perjungimo mechanizmu, užvedimo starteris su svirtimi, kardaninis velenas, atgalinės eigos svirtis. Ant variklio korpuso yra skaičiai: „017170“. Variklio darbinis tūris – 649 cm³, galingumas – 36 AG. Viršuje prie variklio yra pritvirtintas elektrinio garsinio signalo agregatas. Virš variklio yra pritvirtintas kuro bakas. Ant motociklo vairo yra sumontuoti valdymo organai: karbiuratoriaus sklendės valdymo rankena, trijų padėčių posūkio signalų jungiklis, trijų padėčių žibinto jungiklis, sankabos svirtis, spaudžiamasis garsinio signalo klavišas. Motociklo važiuoklė yra triratė. Jos ratai yra su guminėmis padangomis. Visi trys ratai turi diskinius stabdžius. Priekinis ratas yra stabdomas rankena, esančia ant vairo dešinės pusės, o užpakalinis ir priekabos ratai stabdomi kojiniu pedalu, esančiu dešinėje motociklo pusėje. Užpakalinis ratas prie rėmo yra tvirtinamas per du spyruoklinius amortizatorius, o priekabos ratas – per vieną spyruoklinį amortizatorių. Priekinis važiuoklės ratas yra įdėtas į teleskopinę amortizuojančią šakę. Šakės viršuje yra sumontuoti: elektros sistemos įjungimo spynelė, žibintas, oranžinės spalvos kairiojo posūkio žibintas, elektros srovės paskirstymo kontaktinės jungtys, juodos spalvos dažais nudažytas skydelis su motociklo greičio ir ridos matavimo prietaisu ir šviesos indikatoriais, organinio stiklo skydelis su juodos spalvos brezentu apačioje, vairas su motociklo ir jo sistemų valdymo organais. Visi važiuoklės ratai turi skardines apsaugas. Prie užpakalinio rato apsaugos yra pritvirtinti oranžinės spalvos kairiojo posūkio ir raudonos spalvos gabaritinis stabdymo žibintai. Priekabos lopšys yra suvirintas iš skardos ir pritvirtintas prie rėmo. Po lopšiu yra įdėti du guminiai amortizatoriai. Į lopšį yra įdėta brezentu apvilkta sėdynė su nugarine atrama. Priekabos rato apsaugos priekyje yra oranžinės spalvos dešiniojo posūkio ir baltos spalvos gabaritinis žibintai, o rato apsaugos gale – raudonos spalvos gabaritinis stabdymo ir oranžinės spalvos dešiniojo posūkio žibintai. Ant priekabos lopšio yra uždėtas atsarginis ratas. Išoriniame priekabos lopšio šone yra priekabos dangčio uždarymo mechanizmo rankena. Motociklai URAL IMZ buvo pradėti gaminti II - jo pasaulinio karo metais. Jų pirmtakai (URAL modeliai M - 72, M - 75) buvo beveik tiksli vokiškų sunkiųjų BMW motociklų kopija. IMZ motociklai buvo naudojami SSRS kariuomenėje ir įvairiose SSRS valstybinėse struktūrose (Valstybinėje automobilių inspekcijoje, Valstybinėje priešgaisrinės saugos tarnyboje ir t. t.). Motociklas yra pagamintas iš Maskvos į Irbito miestą evakuotoje motociklų gamykloje, Sverdlovsko srityje. Motociklo kuro sąnaudos yra 4 ÷ 6 l /100 km, didžiausias greitis – apie 125 km/val. Tuščio motociklo masė – 235 kg. Šis motociklas buvo naudojamas Prienų PGT iki 1990 m., o 2000-09-25 d. buvo perduotas į LAM priešgaisrinės apsaugos istorijos ekspoziciją.

  • Šalmas ugniagesio karininko

    Šalmas ugniagesio karininko, XX a. 3 deš. – XX a. 4 deš.

    Šalmas yra pusiau ovalios formos. Jis ir jo detalės yra štampuotos iš vario lydinio skardos. Priekinėje ir nugarinėje pusėse yra prilituoti du snapeliai, kurių kraštai yra užlenkti. Šalmo viršuje, nuo kaktos iki sprando, yra skiauterė, kuri ties viršugalviu yra didžiausia. Virš jos aštuoniais varžteliais yra pritvirtinta stilizuota štampuota skiauterė, ant kurios šonų yra išštampuoti slibinų atvaizdai. Skiauterės viršus yra uždengtas prilituota varine juosta, ant kurios yra išgraviruota „M. Šadzevičius“. Į šalmo vidų yra įdėtas lankelis, prie kurio yra prikniedytas rudos spalvos odinis įdėklas. Įdėklo viršuje yra iškarpyta dešimt sparnelių, kurių galai perrišti odine virvele. Prie šalmo šonų yra prilituotos dvi šalmo susegimo dirželio auselės. Ant dirželio yra uždėta varinė susegimo sagtelė.

  • Rodomi įrašai nuo 49 iki 60
  • Įrašų skaičius puslapyje:
  • Puslapis: iš: 5
Vidutinis (1 Balsuoti)
Vidutinis įvertinimas yra 5.0 iš 5.
Dar nėra komentarų. Būti pirmam.