• Lietuvos aviacijos ir priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos istorija

        Lietuvos aviacijos ir priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos istorija

      Aviatorių pastangomis istorinio Kauno Stepono Dariaus ir Stasio Girėno aerodromo keleivių terminalo patalpose 1990 metais įkurtas Lietuvos aviacijos muziejus. Muziejaus tikslas – rinkti, saugoti ir visuomenei pristatyti Lietuvos aviacijos istorijos ir technikos paveldą. 1991-aisiais muziejuje buvo įkurta leidykla „Plieno sparnai“, kuri leidžia to paties pavadinimo muziejaus metraštį, atsiminimų knygas ir monografijas. Nuo 1997 metų pradėti rinkti ir Lietuvos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos istorijos eksponatai. Aviacijos muziejaus ekspozicijos veikia ir dviejuose padaliniuose – Stepono Dariaus bei Stasio Girėno gimtinėse. Muziejus yra aviacijos istorijos tyrimų koordinacinis centras Lietuvoje.
      Nuolatinė muziejaus ekspozicija supažindina lankytojus su Lietuvos aviacinės minties raida nuo jos ištakų XVII amžiuje iki šių dienų, pristato lietuvių aviatorių darbus ir pasiekimus, Lietuvoje naudotus orlaivius ir kitą aviacinę techniką. Čia eksponuojami tapybos kūriniai, fotografijos, lėktuvų, sklandytuvų modeliai ir originalai, su priešgaisrine gelbėjimo tarnyba susiję daiktai ir gelbėtojų technika.
      Muziejaus edukacinėse programose galima išbandyti jėgas pilotuojant virtualius orlaivius, paskraidinti sraigtasparnio modelį ar išmokti naudotis gesintuvu.

Parodos objektai

   
  • Lėktuvas RB-17 „Antis“

    Lėktuvas RB-17 „Antis“, 1979 m.

    Romualdas Bėkšta

    RB-17 yra „anties“ tipo lėktuvas, t. y. sparnai įrengti liemens gale, o aukščio vairo plokštumos – priekyje. Iš lietuviškų aviacinių konstrukcijų RB-17 pirmą kartą panaudota: „anties“ tipo schema, trijų ratų važiuoklė su nesimetriniu ratų išdėstymu, propelerio patalpinimas tarp kilio ir posūkio vairo. Lėktuvo sparnas – vieno lonžerono, medinės konstrukcijos, paremtas metaliniais spyriais. Priekyje – laisvai nešantis, vieno lonžerono, medinės konstrukcijos aukštumos vairas su metaliniu atsvaru. Liemuo – plieno vamzdžių  erdvinis rėmas, dengtas drobe. Variklio gaubtas ir liemens viršaus danga padaryti iš duraliuminio skardos, o važiuoklės spyriai – iš titaninių vamzdžių. Lėktuvas nudažytas tamsiai žydra spalva. Ant liemens šonų yra raudoni, į užpakalį ištęsti trikampiai su baltu užrašu „RB-17“. Jie apvedžioti balta juostele ir baltų taškelių eile. Aukščio vairo priekis su atsvaru, kilio ir posūkio vairo priekis – raudoni su baltu apvadu. Abipus kilio ir abiejų sparnų – raudonos penkių spindulių žvaigždės su baltais ir raudonais apvadais. Pirmasis skridimas įvykdytas 1979-09-02. Perdirbtas iš lėktuvo RB-15 (šio pirmasis skridimas įvyko 1977-10-09) – kito tipo važiuoklė, kitas variklis, kitas kilis, pakeisti sparnų galai. RB-17 paskirtis – eksperimentinis. Pagamintas vienas egzempliorius. Techniniai duomenys: 1) maksimalus greitis – 110 km/h; 2) tuščio aparato masė – 210 kg; 3) paruošto skridimui aparato masė – 320 kg; 4) variklio BB-2 galingumas – 25 AJ; 5) pagrindinio sparno mojis – 8,05 m; 6) pagrindinio sparno plotas 9 m2; 7) priekinio sparno mojis – 3,6 m; 8) skridimo masė – 320 kg. Lėktuvas nudažytas melsvais dažais. Konstruktorius Romualdas Bėkšta, buvusio kultūros ministro Arūno Bėkštos tėvas.

  • Algirdo Kovaliūno malūnsparnis

    Algirdo Kovaliūno malūnsparnis, 1980 m.

    Algirdas Kovaliūnas

    Bemotoris malūnsparnis (bemotoris autožyras) – skraidymo aparatas, kuris vietoje sparnų turi laisvai besisukantį rotorių. A. Kovaliūno malūnsparnio AK-3 rotorius turi dvi mentes, pagamintas iš medienos ir faneros, apklijuotas plonu stiklaplasčio sluoksniu. Mentės suklijuotos epoksidine derva. Prie erdvinės liemens fermos pritvirtintos visos kitos malūnsparnio dalys. Priekyje yra pedalais valdomas pasukamas ratukas. Viduryje – piloto krėslas iš stiklaplasčio. Viršuje yra pritvirtintas sraigto šarnyro mazgas. Apačioje – pagrindinės važiuoklės ašis (pagaminta iš Jak-12 spyrio) su ratukais galuose, paremta spyreliais į viršutinę rėmo dalį ir trosų atatampomis sujungta su rėmo priekiu. Užpakalyje pritvirtinta uodegos sija (pagaminta iš Jak-12 kontrspyrio) su medinės konstrukcijos (su putų polistireno užpildu) kiliu ir posūkio vairu, kuris su valdymo pedalais sujungtas troseliais. Visi ratai – su guminėmis padangomis. Sraigtas valdomas tiesiogiai, kabančia vairаlazde, pagaminta iš lenkto vamzdžio. Visas malūnsparnis nudažytas ryškios oranžinės spalvos dažais, išskyrus raudonas sraigto mentes, rudos spalvos dažais nudažytą krėslą ir nedažytas šarnyrų bei sraigto stebulės detales. Abipus posūkio vairo – baltas užrašas „AK-3“. Šį malūnsparnį 1980 m. pagamino Algirdas Kovaliūnas. Buvo atlikti skridimo bandymai mažame aukštyje. Bandymai atlikti velkant motociklu. Dėl didelių vibracijų ir sunkaus valdymo tolesnio malūnsparnio tobulinimo buvo atsisakyta. Siekiant pagerinti sraigto menčių standumą viena mentė buvo apklijuota papildomu stiklaplasčio sluoksniu, bet jos masė išaugo, o standumas padidėjo nepakankamai. Todėl dabar sraigtas išbalansuotas (viena mentė sunkesnė)

  • Motorizuotas mokomasis sklandytuvas LAK-16 MM („ŠIRŠĖ“)

    Motorizuotas mokomasis sklandytuvas LAK-16 MM („ŠIRŠĖ“), 1989 m.

    Robertas Bajoraitis

    Sukurtas Prienų projektavimo konstravimo biuro „Sportinė aviacija“ ultralengvųjų aparatų klube. 1989 m. projekto autorius – inžinierius Robertas Bajoraitis. LAK-16 MM buvo eksponuojamas parodų centre Vilniuje 1989 m. spalio mėn. Sklandytuvą muziejus nupirko iš Valstybinės sportinės aviacijos gamyklos Prienuose 1991 m. kovo 14 d. už 5800 rb.

    Sklandytuvą LAK-16 sukonstravo ir pagamino Prienų sportinės aviacijos gamyklos inžinierių grupė: Gintaras Sabaliauskas ir Kęstutis Leonavičius, Charkovo Aviacijos instituto absolventas, Gediminas Nevulis, KPI absolventas, sklandymo sporto meistras (konstravo ir gamino plastmasinį sparną), Artūras Maruškevičius tvarkė dokumentaciją. Konstravimo pradžia – 1985 metų ruduo, pirmo pagaminto sklandytuvo gamykliniai ir valstybiniai bandymai buvo atlikti 1986 m. gruodžio mėn. Sklandytuvas LAK-16 –  mokomojo tipo aparatas su trumpais sparnais, ferminės konstrukcijos liemeniu, eile atatampų tarp liemens ir sparnų bei važiuoklės. Aparato sparnai – paprastos keturkampės konfigūracijos, storo profilio (laminarinio). Vieno sparno ilgis – 4750 mm, plotis – 900 mm. Sparnai yra kevalinės konstrukcijos. Kevalą sudaro iš dviejų pusių stiklo audinys, o viduryje tarp jų – putplastis. Visas šių medžiagų derinys („sumuštinis“) yra suklijuojamas epoksidine derva. Sparnai yra be užsparnių, eleronai – per visą sparno ilgį. Liemenį sudaro iš apvalių 40 mm diametro duraliuminio vamzdžių sukniedinta plokščia ferma, prie kurios yra tvirtinami sparnai, uodegos plokštumos, piloto kabina su valdymo įrenginiais ir važiuoklė. Sklandytuvo piloto kabina yra atvira, pilotas sėdi iš stikloplasčio išformuotoje sėdynėje po išlenktu 40 mm diametro duraliuminio vamzdžiu, sudarančiu vieną iš pagrindinių liemens lonžeronų. Liemens priekyje, kur jungiasi apatinis ir viršutinis liemens lonžeronai, yra įtaisytas iš stiklaplasčio išformuotas aptakas, pridengiantis piloto kojas iš priekio ir apačios. Šio sklandytuvo pagrindu ir buvo sukurtas LAK-16 MM. Jame už pilotui skirtos plastmasinės sėdynės yra plastmasinis bakas benzinui. Liemens apačioje pritvirtinta stiklaplasčio lingė, kurios galuose yra įtaisyti du 240 x 100 mm dydžio aviaciniai ratukai. Sklandytuvo liemens priekyje (apačioje) yra 180 x 75 mm dydžio  ratukas. Ketvirtas 120 x 60 mm dydžio ratukas  yra įmontuotas vietoje uodegos ramsčio. Dviejų cilindrų dvitaktis variklis su stumiančiu propeleriu yra įtaisytas už piloto. Varikliui tvirtinti prie liemens fermos vamzdžių yra sukonstruotas erdvinis plonesnių vamzdelių rėmas. Variklis yra surinktas iš Prienų gamykloje kurto šešių cilindrų variklio M-1 detalių, jo galia – 25 AG. Muziejuje eksponuojamo sklandytuvo sparnai, vairai, liemens metalinė ferma yra nudažyti baltos spalvos dažais. Ant posūkio vairo yra uždažyta lietuviška trispalvė juosta (geltona, žalia, raudona). Ant gilumos vairo (dešinėje ir kairėje pusėje) yra uždažytos įstrižos juostos – raudona, geltona, raudona. Priekinis aptakas (išorinė pusė) yra tamsiai raudonos spalvos. Piloto sėdynė – tamsiai raudonos spalvos. Sparnų spyriai – šviesiai pilkos spalvos. Benzino bakas – šviesiai violetinis su baltais taškeliais. Aparato žymėjimo užrašai (raudonos spalvos dažais): sparnų viršus: kairysis sparnas – LY-23, dešinysis sparnas – LAK-16 MM, sparnų apačia: kairysis sparnas – LAK-16 MM, dešinysis sparnas – LY-23.

  • Lėktuvas Jak-18A borto Nr. 11

    Lėktuvas Jak-18A borto Nr. 11, 1959 m.

    Aleksandras Jakovlevas

    Lėktuvas Jak-18A (gamyklinis Nr. 1162214, variklio AI-14R Nr. KI 146089) yra skraidęs 3856 valandas ir atlikęs 14954 tūpimus. Jak-18A – dvivietis mokomasis-treniruočių žemasparnis monoplanas, skirtas mokinių-lakūnų mokymui sudėtingojo pilotažo figūrų. Lėktuvas – metalinės konstrukcijos. Fiuzeliažo dalis ir centroplanas yra dengti duraliuminio skarda. Sparnai ir likusi dalis – dengti aviacine drobe. Nudažytas žalia chaki spalva, apatinė sparnų ir fiuzeliažo dalis – pilkai žydra spalva. Abipus abiejų sparnų ir kilio SSRS KOP skiriamieji ženklai (raudonos 5 spindulių žvaigždės su baltais ir raudonais apvadais), ant liemens šonų yra balti numeriai „11“ melsvai žaliame lauke (numeris pakeistas klube), ant variklio dangčio šonų yra balti užrašai  „ДОСAАФ“ . Propelerio mentės – pilkos, su geltonais galais.

  • Sraigtasparnis Mil Mi-2T (lengvasis, transportinis)

    Sraigtasparnis Mil Mi-2T (lengvasis, transportinis), 1967 m.

    Michailas Milis

    Pradėtas eksploatuoti Lenkijos armijoje 1968-01-10. 1996-04-18 atskraidintas į KOP II-ąją bazę ir iškilmingai perduotas Lietuvai kartu su keturiais tokio pat tipo sraigtasparniais. Lietuvos KOP vado pavaduotojo ginkluotei ir technikai 1998-04-28 nurodymu Nr.17 I t perduotas Lietuvos aviacijos muziejui. Yra išskraidęs 2 208 val. 48 min. (Lietuvos KOP – 28 val. 32 min.). Sraigtasparnio sklandmens gamyklinis Nr. 510543117. Variklių gamykliniai Nr. 371614109 ir Nr. 371614133. Du turbininiai varikliai GTD-350 suka vieną trijų menčių sraigtą ir vieną dviejų menčių uodeginį kompensacinį sraigtą. Vieno variklio galingumas yra 400 AG. Sraigtasparnio konstrukcija yra metalinė. Liemuo yra pusiau kevalinės konstrukcijos, uodegos vamzdis yra pusiau kevalinės ir kevalinės konstrukcijos. Važiuoklė – triratė su hidrauliniais dujiniais amortizatoriais ir diskiniais ratų stabdžiais. Pagrindinis kuro bakas yra įtaisytas sraigtasparnio apačioje. Bakas – guminis, talpa 600 dcm³. Du papildomi kuro bakai, kurių talpa po 238 dcm³, yra prikabinami liemens šonuose. Sraigtasparnis yra nudažytas slepiamų spalvų dėmėmis (pilkos, tamsiai pilkos, gelsvos, žalsvai melsvos, tamsiai žalios). Ant kairiojo borto iš kairės į dešinę yra šie ženklai ir užrašai: skaičius „06“ (geltonos spalvos juodai apvedžiotas), tigro galvos atvaizdas, Lietuvos KOP ženklas (Vyčio kryžius – baltas, apvedžiotas juodais kontūrais), Lietuvos valstybės vėliava, užrašas anglų kalba „LITHUANIAN AIR FORCE“, sraigtasparnio  gamyklinis  numeris „510543117“. Ant dešiniojo borto iš kairės į dešinę užrašytas gamyklinis numeris „510543117“, Lietuvos valstybės vėliava, užrašas anglų kalba „LITHUANIAN AIR FORCE“, Lietuvos KOP ženklas, skaičius „06“ (geltonos spalvos juodai apvedžiotas). Ant sraigtasparnio yra smulkūs eksploataciniai užrašai lenkų kalba.

  • Sraigtasparnis Ka-26, serijos Nr. 7202603, borto Nr. LY-HBQ

    Sraigtasparnis Ka-26, serijos Nr. 7202603, borto Nr. LY-HBQ, 1972 m.

    Nikolajus Kamovas, Markas Kupferis

    Sraigtasparnis Ka-26 perduotas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos vidaus reikalų ministerijos. Universalus, dvimotoris, dviejų sraigtų lengvasis sraigtasparnis suprojektuotas konstruktoriaus N. Kamovo konstravimo biure. LAM perduotas Ka-26 yra su krovinine-keleivine kabina. Eksponatas yra nudažytas tamsiai žalios spalvos dažais. Kabinos priekyje - dvi įžambios geltonos spalvos juostos, einančios per duris ir per kabinos apatinę dalį. Abiejose pusėse šalia durų yra priklijuoti juodos spalvos lipdukai su baltos spalvos užrašu „VALSTYBĖS SIENOS APSAUGOS TARNYBA“. Centre yra Lietuvos valstybės herbas ir Lietuvos trispalvės vėliavos šonuose. Variklių žaliuzės - geltonos. Sraigtasparnio apačioje baltomis raidėmis yra užrašytas registracinis numeris „LY-HBQ“. Ant abiejų uodegos sijų iš šonų taip pat yra registracijos numeriai „LY-HBQ“. Posūkių vairų išorinėse pusėse yra balti Vyčio kryžiai ( KOP ženklas). Liemuo – modulinės konstrukcijos ir susideda iš pilotų kabinos, variklių ir reduktoriaus skyriaus bei dviejų uodegos sijų. Varikliai yra atskirose gondolose ant pilonų liemens šonuose. Sraigtų mentės, variklių dangčiai, gaubtai, kabinos grindys yra pagamintos iš kompozicinių medžiagų. Važiuoklė - keturių ratų, neįtraukiama, su laisvai besiorientuojančiais priekiniais ratais. Priekiniai ratai (300 x 125 mm dydžio) yra be protektoriaus, 595 x 185 mm dydžio galinių ratų padangos – su išilginiu protektoriumi. Pagrindinių atramų važiuoklės provėža – 2,42 m, priekinių atramų – 0,9 m. Važiuoklės bazė – 3,48 m. Pilotų kabinos priekyje yra skaidraus lenkto organinio stiklo langai. Šoninių durų langai išgaubti į išorę. Durys atsidaro nustumiant jas atgal. Kabinos priekyje, abiejose pusėse, yra išgaubti galino vaizdo veidrodėliai. Ant priekinių langų yra du langų valytuvai. Sraigtasparnio dešinėje pusėje, kabinos apačioje, yra Pito vamzdelis, paženklintas geltonom juostelėm. Abiejų pilotų durų stiklų tvirtinimo vietos užsandarintos skaidriu silikonu. Kabinoje yra du pilotų krėslai, aptraukti pilkos spalvos dirbtine oda. Sėdimoji dalis – iš pilkai rusvos spalvos sintetinio audinio (veliūro). Ant grindų, abiejose pusėse, po pilotų kojomis yra guminiai kilimėliai. Langų viršutiniuose kampuose yra snapeliai apsaugai nuo tiesioginių saulės spindulių. Kairiojo snapelio abiejose pusėse lipnia juosta yra priklijuoti du popieriaus lapai. Ant vieno lapo yra užrašas „SRAIGTASPARNIO KA26 PILOTAŽAS“, kitame – skaičių lentelės. Virš kairės pusės snapelio yra nepritvirtintas kompasas. Virš abiejų snapelių yra durų avarinio numetimo raudonos spalvos rankenos su baltu užrašu „СБРОС ДВЕРИ“ (rusų kalba).  Kabinoje vyrauja pilka spalva: dalis ploto yra nudažyta, dalis - aptraukta pilkos spalvos dirbtine oda. Centrinėje pagrindinėje prietaisų lentoje, kairiajame viršutiniame kampe, yra priklijuotas baltas popieriaus lapelis, ant kurio juodomis raidėmis atspausdintas orlaivio registracinis numeris.
    Sraigtasparnio valdymo sistema yra dubliuota. Pėdalų padėtys gali būti perstatomos priklausomai nuo pilotų ūgio. Prietaisų lentos išdėstytos puslankiu nuo viršaus iki pat grindų, jos yra nudažytos pilka spalva. Viršuje prietaisų lentos plastikinis snapelis aptrauktas juoda dirbtine oda. Virš prietaisų lentos yra ventiliatorius su guminėmis juodos spalvos ovalo formos mentėmis. Už pilotų sėdynių yra įrangos skyriai.
    Keleivinės kabinos šonuose yra šešios atlenkiamos kėdės. Abiejose pusėse išilgai sienų pritvirtinti siauri paminkštinti atlošai, aptraukti dirbtine tamsiai pilkos spalvos oda. Kabinoje yra keturi į išorę išgaubti plastiko langai. Galiniai langai – slankiojantys. Kabinos sienos padengtos pilkos spalvos minkšta plastikine danga, kuri yra ir garso izoliacija. Sienos kairėje pusėje lipnia skaidria juosta yra prilipdytas balto laminuoto popieriaus lapas, kuriame yra iliustracija su sraigtasparniu ir pažymėta pavojinga zona aplink jį. Viršuje užrašas „SRAIGTASPARNIAI SU DVIGUBU NEŠANČIUOJU SRAIGTU“. Kabinos priekyje, dešinėje, nišoje yra radijo ryšio mazgas. Priekinėje sienoje ir lubose yra salono apšvietimo lempos. Lubos aptrauktos pilkšvos spalvos dirbtine oda. Po ja – minkšta sintetinė danga. Priekinėje lubų dalyje yra pilkos spalvos dangtis, dengiantis reduktoriaus apatinę dalį. Grindų centre – uždaras liukas. Išilgai grindų yra  guminis kilimėlis. ¾ viršutinės kabinos sienų dalies yra padengti pilkos spalvos plastikine minkšta danga su garso izoliacija.
    Dvigubos durys kabinos gale atsidaro į abu šonus. Durų viršutiniuose kampuose yra fiksatoriai-ribotuvai, nustatantys atidarytų durų padėtį.
    Jėgainė – du stūmokliniai žvaigždiniai 9 cilindrų oru aušinami varikliai M-14V26, kuriuos sukūrė konstruktorius I. Vedenejev.  Darbinis variklio tūris – 10,16 litrų, kiekvienas variklis gali generuoti 325 AG galingumą. Abiejų variklių galia perduodama į vieną bendrą reduktorių „R-26“ ir per jį – abiems sraigtams. Apatinis sraigtas sukasi pagal laikrodžio rodyklę. Sraigtasparnis turi du trijų menčių trapecijos formos vienodų diametrų sraigtus, vienoje ašyje besisukančius priešingomis kryptimis. Mentės yra pagamintos iš stiklaplasčio. Menčių apatinė dalis yra nudažyta juodai, viršus – baltas, galai – geltoni. Sraigto mentės turi skystinę priešapledėjimo sistemą. Techniniai duomenys: didžiausia pakilimo masė – 3250 kg, keleivių skaičius – 7, didžiausias skrydžio aukštis – 4000 m, didžiausias greitis – 160 km/h, sraigtų skersmuo – 13 m, kuro sąnaudos valandai, skrendant 115km/h greičiu – 100 l, ilgis kabinoje – 1,84 m, plotis kabinoje – 1,28 m, aukštis – 1,4 m, durų angos išmatavimai – 1,25 x 1,4 m.

    Pirmasis Ka-26 prototipas pakilo 1965 m. rugpjūčio 18 d. (lakūnas-bandytojas V. Gromov). Iš viso buvo pagaminta 850 sraigtasparnių. Serijinė gamyba nutraukta 1977 metais. Tokio tipo sraigtasparniai buvo plačiai naudoti žemės ūkio darbams, krovinių bei žmonių pervežimui, gelbėjimo darbams. Eksponuojamas sraigtasparnis buvo naudotas „Aerofloto“ Lietuvos padalinyje, nuo 1999 m. birželio 4 d. iki 2004 jį naudojo Lietuvos Valstybės sienos apsaugos tarnyba

  • Variklis AI-25, II-os serijos Nr. H 5512058

    Variklis AI-25, II-os serijos Nr. H 5512058, XX a. 7 deš.

    Aleksandras Ivčenko

    Variklis yra horizontalaus cilindro formos su išoriškai sumontuotais pagalbiniais agregatais. Jo korpuse išpjautas kairysis viršutinis ketvirtis ir keli papildomi pjūviai atidengiantys svarbius mazgus (tepalo siurblio, pneumatinio starterio ir t.t.). Variklis dviejų kontūrų, turboreaktyvinis. Naudojamas lėktuvuose Jak-40. Prie variklio pritvirtinti agregatai: aukšto slėgio kuro siurblys 762 M Nr. OM 43 PE, pneumatinis starteris CB-25. Variklis pritvirtintas ant 30 mm skersmens metalinių vamzdžių rėmo. Naudotas Kauno jungtiniame aviacijos būryje kaip mokymo priemonė. Kita šio variklio modifikacija yra montuojama į čekų gamybos reaktyvinius treniruočių lėktuvus Aero L-39 „Albatros“, eksploatuojamus Lietuvos kariuomenės KOP.

  • Variklis Walter Minor 6 III Nr. 34216

    Variklis Walter Minor 6 III Nr. 34216, XX a. 6 deš.

    Bohumilas Šimunekas

    Variklis yra oru aušinamas, šešių cilindrų, vienaeilis, apverstas (alkūninis velenas virš cilindrų), su dviem magnetais „Scintila“, pagamintais Šveicarijoje (Nr. 82474 ir Nr. 81418), su 24 V elektros srovės generatoriumi „Scintila“ 1,5 kW (prie 5000 aps./min.) Nr. 5763, elektriniu starteriu, dviem karbiuratoriais, benzino ir alyvos siurbliais. Naudotas Čekoslovakijoje pagamintuose lengvuose lėktuvuose.

  • Lėktuvas Jak-50 borto Nr. 02

    Lėktuvas Jak-50 borto Nr. 02, 1977 m.

    Viačeslavas Kondratjevas

    LAM eksponato Jakovlev Jak-50 gamyklinis numeris yra 770901, jo variklio M-14P - K 631014. Lėktuvas yra skraidęs nuo 1977 m. sausio 30 d. iki 1981 m. rugpjūčio 6 d. Kauno ATSK ir  turėjęs vieną kapitalinį remontą, kuris buvo baigtas 1979-09-27. Iš viso eksponatas yra skraidęs 215 val. 36 min.

    Jak-50 – vienvietis pilotažinis lėktuvas, metalinės konstrukcijos, dengtas duraliuminio skarda. Eleronai, aukščio ir posūkio vairai yra dengti aviacine drobe. Lėktuvas yra nudažytas balta ir raudona spalva, skyrimo linija eina per fiuzeliažo vidurį, viršutinė lėktuvo dalis yra balta, apatinė – raudona, jos atskirtos siaura pilka juostele. Sparnų ir stabilizatoriaus viršutinės pusės priekis ir išoriniai galai bei kylio priekis – raudoni, o likęs plotas – baltas, spalvos yra atskirtos pilka juostele. Posūkio vairas nudažytas horizontaliomis baltomis ir raudonomis juostomis (charakteringas A. Jakovlevo konstruktorių biuro kūrinių bruožas). Priešais kabiną liemens viršus yra labai tamsiai mėlynas (beveik juodas). Propeleris yra baltas, jo išorinės pusės galai – juostuoti (nuo galo: raudona, pilka, balta, raudona), o vidinės pusės galai (kiek matosi iš kabinos) – labai tamsiai mėlyni (beveik juodi). Ant variklio gaubto šonų yra stilizuoti  raudoni užrašai „Як-50“. SSRS KOP skiriamieji ženklai (raudonos žvaigždės) yra abipus sparnų ir kylio (sparnų apačioje – tik balti apvadai, kitur – balti ir raudoni apvadai). Ant liemens šonų tarp kabinos ir uodegos  yra geltoni (su juodu apvadu) numeriai  „02“. Kylio apačioje yra žydras užrašas „ДОСААФ“.

  • Odinis S. Artiškevičiaus šalmas

    Odinis S. Artiškevičiaus šalmas, XX a. 8 deš. – XX a. 9 deš.

    Juodas odinis šalmas Š CH, be laringofonų ir viršutinės skiauterės. Priklausė garsiam Lietuvos akrobatinio skraidymo meistrui Sovietų Sąjungos čempionui Steponui Artiškevičiui.

  • Variklis AI - 14 R Nr. 79435

    Variklis AI - 14 R Nr. 79435, XX a. 6 deš.

    Aleksandras Ivčenko

    Variklis žvaigždinis devynių cilindrų yra oru aušinamas oru. Galingumas – 260 AG. Komplekte yra: du magnetai, elektros srovės generatorius, karbiuratorius, benzino ir alyvos siurbliai, dvimentis keičiamo žingsnio propeleris (apipjaustytas iki 1 m skersmens). Variklis į Visuomeninį aviacijos muziejų pateko iš Kauno ASK 1978 m.

  • Turboreaktyvinis variklis BMW 109-0003-E

    Turboreaktyvinis variklis BMW 109-0003-E, 1944 m.

    Hermanas Ostrichas

    Pagamintas Bavarijos variklių gamykloje. Variklis su ašiniu kompresoriumi. Susimontuoja iš keturių sekcijų: oro paėmimo tūtos, ašinio septynių laipsnių kompresoriaus, vieno laipsnio turbinos su žiedine degimo kamera ir dujų išmetimo reguliuojamo skersmens tūtos. Ant kompresoriaus briaunos yra užrašas vokiečių kalba „Nur als Attrappe verwenden“. Šis variklis – tai vienas iš dviejų turboreaktyvinių variklių tipų, gamintų serijomis Vokietijoje Antrojo pasaulinio karo metu ir naudotų reaktyviniuose lėktuvuose Me-262, Ar-234 ir kt. Visuomeninis aviacijos muziejus šį variklį gavo iš Kauno Politechnikos instituto Mechanikos fakulteto 1974 m.

  • Rodomi įrašai nuo 37 iki 48
  • Įrašų skaičius puslapyje:
  • Puslapis: iš: 5
Vidutinis (1 Balsuoti)
Vidutinis įvertinimas yra 5.0 iš 5.
Dar nėra komentarų. Būti pirmam.