• Lietuvos aviacijos ir priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos istorija

        Lietuvos aviacijos ir priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos istorija

      Aviatorių pastangomis istorinio Kauno Stepono Dariaus ir Stasio Girėno aerodromo keleivių terminalo patalpose 1990 metais įkurtas Lietuvos aviacijos muziejus. Muziejaus tikslas – rinkti, saugoti ir visuomenei pristatyti Lietuvos aviacijos istorijos ir technikos paveldą. 1991-aisiais muziejuje buvo įkurta leidykla „Plieno sparnai“, kuri leidžia to paties pavadinimo muziejaus metraštį, atsiminimų knygas ir monografijas. Nuo 1997 metų pradėti rinkti ir Lietuvos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos istorijos eksponatai. Aviacijos muziejaus ekspozicijos veikia ir dviejuose padaliniuose – Stepono Dariaus bei Stasio Girėno gimtinėse. Muziejus yra aviacijos istorijos tyrimų koordinacinis centras Lietuvoje.
      Nuolatinė muziejaus ekspozicija supažindina lankytojus su Lietuvos aviacinės minties raida nuo jos ištakų XVII amžiuje iki šių dienų, pristato lietuvių aviatorių darbus ir pasiekimus, Lietuvoje naudotus orlaivius ir kitą aviacinę techniką. Čia eksponuojami tapybos kūriniai, fotografijos, lėktuvų, sklandytuvų modeliai ir originalai, su priešgaisrine gelbėjimo tarnyba susiję daiktai ir gelbėtojų technika.
      Muziejaus edukacinėse programose galima išbandyti jėgas pilotuojant virtualius orlaivius, paskraidinti sraigtasparnio modelį ar išmokti naudotis gesintuvu.

Parodos objektai

   
  • Žvalgybinio lėktuvo ANBO-IV sparno nerviūra

    Žvalgybinio lėktuvo ANBO-IV sparno nerviūra, 1936 m.

    Antanas Gustaitis

    Iš medienos pagaminta nerviūra yra nulakuota rusvo atspalvio skaidriu laku. Išoriniame nerviūros apvade (lenktoje lystelėje) yra išskobti grioveliai, į kuriuos įklijuotos trys sienelės dalys iš klijuotos faneros su apskritomis bei trikampio formos palengvinimo kiaurymėmis. Tarp sienelės dalių yra du tarpai sparno lonžeronams. Sienelės dalys yra sustiprintos vertikaliomis ir pasviromis priklijuotomis ir papildomai vinimis pritvirtintomis lystelėmis.

    Nerviūra yra pagaminta Karo aviacijos dirbtuvėse kaip pagalbinis pažintinis eksponatas.

     

  • Sklandytuvas LAK-12E

    Sklandytuvas LAK-12E, 1988 m.

    Jonas Bankauskas

    Eksperimentinis atviros klasės 25 m sparnų mojo sklandytuvas. Skladytuvas pastatytas iš stiklaplasčio su angliaplasčio sparnų lonžeronais, pusiau kevalinės konstrukcijos. Aerodinaminės kokybės pagerinimui įrengta paviršinio sluoksnio nupūtimo įranga su orgaudžiais sparnų apačioje. Tokia įranga sklandytuvuose vėliau nebetaikyta dėl projektavimo ir priežiūros sudėtingumo. Bandymai baigti 1989 m. vasarą. Tai pirmas Lietuvoje 25 m sparnų mojo sklandytuvas. Tobulinant LAK-12E buvo sukurtas LAK-15. Sklandytuvas nudažytas baltai, liemens priekis yra raudonas. Po kabinos gaubtu yra juodas užrašas „LAK-12E“, ant kylio užrašai (emblema) „ESAG/SKTB SA“. Ant liemens vidurinės dalies yra užrašas „eksperimentinis 01“. Kylio viršuje yra nupiešta SSRS vėliava.

  • Sklandytuvas LAK-5 „Nemunas“. Borto Nr. 0001

    Sklandytuvas LAK-5 „Nemunas“. Borto Nr. 0001, 1982 m.

    Klemas Juočas

    Sklandytuvas LAK-5 „Nemunas“ yra pusiau kevalinės konstrukcijos, iš stiklaplasčio. Sukurtas, pagamintas ir išbandytas Prienų ESAG (Eksperimentinėje sportinės aviacijos gamykloje). Serijomis nebuvo gaminamas, pagaminti du sklandytuvai skraidymo bandymams ir vienas – stipruminiams. Sklandytuvas yra dvivietis, skirtas treniruotėms ir mokymui. Buvo numatyti du variantai: motorizuotas ir bemotoris. Sklandytuvas su borto Nr.0001 (buvęs numeris „CCCP-0001“, vėliau – „CCCP-0101“). Bandytas su varikliu, po bandymų saugotas iki 1990 m. rugsėjo, perdirbtas (užaklinti variklio pilono ir užpakalinis variklio skyriaus liukai)  ir perdažytas konstravimo biure „Sportinė Aviacija“. Sklandytuvas yra nudažytas baltai, o eleronai ir vairai – raudonai. Ant kylio yra „Sportinės Aviacijos“ emblema. Ant liemens šonų yra rudi numeriai „0001“. Liemens priekis dekoruotas ruda spalva, po kabinos gaubtu yra rudas užrašas „Nemunas“. Ant uodegos yra uždėtas priešsuktukinio parašiuto konteineris, nudažytas šachmatiškai juodais ir geltonais langeliais.

  • Variklis LAK-M1 motorizuotam sklandytuvui.

    Variklis LAK-M1 motorizuotam sklandytuvui., 1982 m.

    Vincas Lapėnas

    Variklis LAK-M1 yra oru aušinamas, dvitaktis, dviem eilėmis opoziciškai (180°) išdėstytų šešių cilindrų, su dviem karbiuratoriais, elektros srovės generatoriumi ir magnetu. Galingumas – 65 AG. LAK-M1 buvo projektuotas ir gamintas Prienų ESAG 1976–1982 metais ir skirtas toje pat gamykloje gaminamam dviviečiui sklandytuvui „Nemunas“. Konstruktorius – Vincas Lapėnas. Ant variklio yra uždėtas medinis dvimentis nekeičiamo žingsnio stumiantis propeleris. Cilindrų ir įsiurbimo kolektoriaus išorė – gelsvai anoduoto aliuminio spalvos, karteris yra nudažytas raudonais, kuro vamzdeliai – geltonais, o generatoriaus šonai – juodais dažais. Propeleris yra nulakuotas bespalviu blizgiu laku. Kitos dalys – nedažytos. LAM variklį su propeleriu perėmė iš Visuomeninio aviacijos muziejaus, kuris 1982 m. juos gavo iš Prienų ESAG.

  • Sklandytuvas SZD-12A „Mucha 100 A“. Serijos Nr. 367

    Sklandytuvas SZD-12A „Mucha 100 A“. Serijos Nr. 367, 1958 m.

    Vladislavas Okarmusas, Janas Dyrekas, Zbignievas Badura

    Vienvietis sklandytuvas SZD - 12A „Mucha 100 A“ yra medinės konstrukcijos. Liemuo -  vientisas, apklijuotas aviacine fanera. Kabina yra uždara, su organinio stiklo gaubtu, atsidarančiu į dešinę pusę. Sklandytuvo nosį, kurioje yra įtaisytas sklandytuvo išvilkimo kablys, dengia iš diuraliuminio išformuotas aptakus dangtis. Kabinos priekyje yra prietaisų lenta su septyniems pagrindiniams aviaciniams prietaisams skirtomis vietomis. Lentoje yra likę 3 prietaisai: variometras, posūkio - pokrypio rodyklė, polinkio rodyklė. Piloto sėdynė susideda iš dviejų dalių: nugarėlės ir pagrindo. Abi dalys aptrauktos mėlynos spalvos medvilniniu velvetu. Sėdynė suformuota taip, kad pilotas skrenda sėdėdamas. Galvai atsiremti numatyta nedidelė atramėlė (su pagalvėle) yra prisukta prie atlošo. Saugumo diržų sistema yra sudaryta iš juosmeninio diržo ir dviejų perpetinių diržų su centriniu užraktu. Sklandytuvo važiuoklė - vienaratė, su uodeginiu ramsčiu ir priekine pavaža. Liemuo baigiasi kiliu su posūkio vairu. Liemens gale viršutinėje dalyje yra pritvirtintas stabilizatorius su aukštumos vairu. Kairėje aukštumos vairo pusėje yra trimeris. Sparnai - laisvai nešantys, trapeciški, medinės konstrukcijos, su eleronais ir oro stabdžiais. Sparno profilis - NASA 43012 A. Sparnų noselė iki lonžerono yra dengta aviacine fanera, kita dalis - dengta sintetiniu audeklu. Liemuo ir uodegos plokštumos yra nudažytos oranžinės, sparnai – baltos, o kabinos vidus -  pilkos spalvos dažais. Techninės charakteristikos: sparnų mojis - 15000 mm, sparnų plotas - 15 m², sklandytuvo ilgis - 7000 mm, sklandytuvo aukštis - 1600 mm, skridimo greitis - 55-220 km/val., sklandytuvo masė - 195 kg, aerodinaminė kokybė - 24.

  • Sklandytuvas EON „Olympia 419“, gamyklinis Nr. EON / 4 / 010

    Sklandytuvas EON „Olympia 419“, gamyklinis Nr. EON / 4 / 010, 1959 m.

    Vienvietis atviros klasės sklandytuvas EON „Olympia 419“. Sklandytuvo sparnai – laisvai nešantys, trapeciški, vieno lonžerono, dengti fanera, galinė sparnų dalis yra aptraukta drobe. Viršutinėje ir apatinėje sparnų dalyse yra įrengti „DFS“ tipo oro stabdžiai. Sparnų galuose yra įrengti eleronai. Liemuo – „monokoko“ tipo, dengtas fanera. Kabina yra uždara, su nuimamu organinio stiklo gaubtu. Kabinos priekyje yra įrengta prietaisų lenta su šiais prietaisais: greitimačiu, aukštimačiu, elektrinė giroskopine pokrypio rodykle, variometru su talpa (30 m/s), radiostotimi ir kompasu. Bagažo skyriuje yra pritvirtintas akumuliatorius. Saugumo diržų sistema yra sudaryta iš juosmens ir dviejų perpetinių diržų su centriniu užraktu. Sklandytuvo važiuoklė – vienaratė, neįtraukiama, su uodeginiu ramsčiu ir priekine pavaža. Kairėje liemens pusėje, prie pavažos, yra įrengtas išvilkimo kablys. Liemuo baigiasi kiliu ir posūkio vairu. Liemens gale, iš šonų, yra pritvirtintas stabilizatorius su aukštumos vairais. Vairų galinėse briaunose yra įrengti kompensuojantys trimeriai. Vairai yra medinės konstrukcijos, dengti drobe. Sparnai nudažyti balta spalva, liemuo – dramblio kaulo, apatinė liemens dalis iki pusės – tamsiai vyšnine spalva. Ant abiejų liemens šonų ir kairiojo sparno apatinės dalies – juodi registracijos užrašai „LY-OLY“. Techninės charakteristikos: masė tuščio – 272 kg, masė skrendant – iki 385 kg, įkrova – 21 kg/m², proilgis – 19,9, maksimalus skaičiuotinas greitis – 185 km/h, maksimalus greitis neramiu oru – 140 km/h, maksimalus išvilkimo greitis paskui lėktuvą – 111 km/h, maksimalus išvilkimo greitis autoišvilktuvu – 111 km/h, aerodinaminė kokybė – 38, eleronų plotas – 2,32 m², oro stabdžių plotas – 0,6 m², aukštumos vairų plotas – 2,2 m², kilio plotas – 1,6 m², posūkio vairo plotas – 0,75 m², fiuzeliažo midelis – 0,6 m², sparno chorda pašaknyje – 1,4 m, sparno chorda sparnagalyje – 0,48 m, eleronų ilgis – 5,8 m, aukštumos vairo ilgis – 3 m, sparnų plotas yra 17,9 m².

  • Sklandytuvas BrO-12. Gamyklinis Nr. 6052

    Sklandytuvas BrO-12. Gamyklinis Nr. 6052, 1957 m.

    Bronius Oškinis

    Konstruktorius - Bronius Oškinis. Sklandytuvas buvo serijomis gaminamas Simferopolio aviacijos dirbtuvėse. BrO-12 yra spyrinis aukštasparnis medinės konstrukcijos treniruočių sklandytuvas.  Vairai ir eleronai yra dengti drobe. Priekinis skydelis - celiuloidinis. Sklandytuvas nudažytas geltonai, ant kiekvieno liemens šono - juodas užrašas rusų kalba „ДОСААФ“ ir  trys juodos horizontalios linijos. Kabinos kraštai ir sėdynė yra apmušti ruda oda. Ant posūkio vairo ir sparnų iš abiejų pusių - penkiakampės raudonos žvaigždės su baltai - raudonais apvadais.

  • Sklandytuvo L-13 „Blanik“ liemens priekinė dalis. Gamyklinis Nr. 172950.

    Sklandytuvo L-13 „Blanik“ liemens priekinė dalis. Gamyklinis Nr. 172950., XX a. 7 deš.

    Karelas Dlouhis

    Aukštasparnio dviviečio mokomojo sklandytuvo su įtraukiamu ratuku L-13 „Blanik“ priekinė liemens dalis yra metalinės konstrukcijos, autentiška, bet nepilnos komplektacijos. Eksponato priekyje ir šonuose yra juodos spalvos juostos ir užrašai: „ПОДНИМАТЬ ЗДЕСЬ“ (raudona spalva), „ДОСААФ“, „Бланик“ (juoda spalva). Sklandytuvo kabina yra uždaroma skaidriu organinio stiklo gaubtu su langeliais. Kabinos viduje yra dvi sėdynės su saugos diržais, valdymo organai ir du prietaisų skydai. Ant kabinos galinės sienelės yra metalinė etiketė su užrašais: „Vyrobni čislo: 172950 / Čislo časti / L 13 N 10 / Vyrobce:    “.

    Sklandytuvo L-13 „Blanik“ liemens priekinė dalis yra gauta iš Visuomeninio sportinės aviacijos muziejaus.

     

  • Sklandytuvas BrO-18 „Boružė“

    Sklandytuvas BrO-18 „Boružė“, 1975 m.

    Bronius Oškinis

    Viensparnis medinės konstrukcijos vienvietis sklandytuvas. Sparnai – sudėtiniai (plyšiniai), sudaryti iš trijų vienas paskui kitą sumontuotų siaurų sparnelių, dviplyšiai, tarp uodeginių sijų – triplyšis centroplanas. Liemuo su sparnais sujungtas erdvine spyrių piramide ir dviem porom spyrių. Liemuo – atviras, tik su nedideliu pusiau cilindrišku aptaku iš faneros priekyje. Ties spyrių prijungimo prie sparnų mazgais yra dvi uodeginės sijos su kiliais ir posūkio vairais, kiliai yra sujungti duraliuminiu vamzdžiu, o viršutiniame trečdalyje – ir aukščio vairu. Aukščio vairas yra ištisinis, be stabilizatoriaus, kinematiškai dviem traukėmis per svirteles sujungtas su užsparniu. Sparnigaliuose – fanerinės jungiamosios pertvarėlės. Nuo priekinės briaunos iki lonžerono sparnai, vairai, užsparniai ir eleronai yra dengti fanera, toliau – drobe. Galinės nerviūros pagal profilį yra apklijuotos fanera. Piloto kabina yra atvira, pedalų svirtis – medinė, krėslas yra išimamas. Važiuoklė – fanerinė slidė su gumos amortizatoriumi ir metaliniu apkaustu gale. Drobinės dangos yra lakuotos, medinės – dažytos. Piloto kabina, piramidės tašeliai, jungiamųjų pertvarėlių ir uodegos sijų išoriniai šonai yra nudažyti raudonai. Ant uodegos sijų išorinių šonų, kabinos aptako ir jungiamųjų pertvarėlių išorinių pusių – juodi skrituliai. Spyriai ir uodegos sijų vidinė pusė – žydri. Priekinio sparnelio, eleronų, užsparnio, aukštumos vairo ir posūkio vairų išorinės pusės priekis iki lonžerono ir kraštinės juostos – raudoni. Antrojo ir trečiojo sparnelių bei posūkio vairų priekis iki lonžerono ir kraštinės juostos – žydri. Atstatymo projekto konstruktorius Robertas Bajoraitis. Atstatytas panaudojant išlikusias dalis 2005 m. Kauno Aviacijos gamykloje, talkinant Arkadijui Kazlauskui. Bronius Oškinis sklandytuvą sukūrė ir pastatė su Palangos aviamodelistais 1975 m., išbandė Nidoje atlikęs 10 skrydžių 1975 m. rugsėjo 22 d. Pagrindinė sklandytuvo paskirtis – optimalių plyšinio sparno plyšių ir įstatymo kampų nustatymas. Todėl  sparnai daug kartų buvo perdaromi, buvo padidinta kilių styga. Pats B. Oškinis „Boružę“ vadino skraidančiu „stendu“. Bandymų patirtį jis panaudojo vėlesniuose sklandytuvų su plyšiniais sparnais projektuose. Po bandymų nežinomą skaičių mokomųjų skridimų šiuo sklandytuvu atliko Palangos aviamodeliuotojai (kol sulaužė). „Boružė“ – pats mažiausias Lietuvoje kada nors pakilęs į orą su žmogumi klasikinės schemos skraidymo aparatas: sparno ilgis – 4,9 m, plotas – 7 m2, masė – 40 kg.

  • Sklandytuvas BrO-20 „Pūkelis“

    Sklandytuvas BrO-20 „Pūkelis“, 1977 m.

    Bronius Oškinis

    Sklandytuvą kartu su padėjėjais Palangoje pastatė konstruktorius Bronius Oškinis. Šis lengvas mokomasis sklandytuvas yra spyrinis aukštasparnis monoplanas su dviplyšiu sparnu. Sklandytuvas pagamintas iš stikloplasčio. Spyriai ir liemens ferma – iš metalinių vamzdelių. Slidė, sėdynė ir sparnų galinės plokštės – iš faneros. Sparnai ir vairai, išskyrus priekinę briauną, aptraukti drobe. Sėdynė, slidė, uodegos sijos, pedalai ir sparnų galų plokštelės iš vidaus yra nudažytos mėlynos spalvos dažais. Sparnų galų plokštelės iš išorinės pusės, sparnų ir vairų priekinės briaunos ir juostos iš kraštų – raudonos spalvos dažais. Sparnų ir vairų drobė yra nudažyta sidabrinės spalvos dažais. Tarp raudonos ir sidabrinės spalvų yra žalsvos spalvos dažais nudažyta juosta. Metalinės dalys ir papildomos vairų plokštelės (iš stikloplasčio) yra nedažytos. Pirmųjų bandymų metu buvo naudojamas ant priekinio liemens vamzdžio pritvirtintas sklandytuvo L-13 greičio matuoklis. Vėliau, išmatavus greičius (pakilimo, smukos ir t.t.), jis buvo nuimtas ir paliktas tik oro slėgio vamzdelis su laikikliu (vėliau nulaužtas ir pagrobtas vandalų). Sklandytuvas buvo pritaikytas kilti ir nuo vandens (išlikę tik plūdės tvirtinimo mazgai). „Karjeros“ pabaigoje naudotas kaip treniruoklis – liemenyje primontuota plieninė vamzdinė sija tvirtinimui prie treniruoklio šarnyro (demontuota ruošiant eksponuoti), o slidė permontuota užpakaliu į priekį.

  • Vaikų mokymo vienvietis sklandytuvas BrO-21 „Vyturys“

    Vaikų mokymo vienvietis sklandytuvas BrO-21 „Vyturys“, ~1980 m.

    Bronius Oškinis

    Sklandytuvas vienvietis, skirtas vaikų mokymui. Visas sklandytuvas yra pagamintas iš stiklaplasčio. Sparno nešančioji plokštuma yra sudaryta iš keturių pusiausparnių ir dviejų eleronų. Pusiausparniai sustatyti vienas paskui kitą su perdengimu, sudarant plyšinę angą. Liemuo sudarytas iš piloto kabinos ir uodegos sijos. Kabina atviro tipo. Kabinos apačioje galima pritvirtinti keturių tipų važiuoklę: plačią stiklaplasčio slidę, slidę su ratuku, važiuoklę su trimis ratukais, hidrodinaminę-aerodinaminę plūdę. Sklandytuvo priešsparniai yra nudažyti raudonai, sparnai – baltai, eleronai – mėlynai. Liemuo ir uodegos plokštumos balti, su dekoratyvinėmis mėlynomis ir raudonomis juostomis. Kabinos vidus yra žydros spalvos. Sparnų sujungimo dangteliai  balti. Traukės, sijos – natūralios spalvos, nedažytos. Sklandytuvas 1981 m. buvo demonstruojamas Maskvoje, Tušino aerodrome, kur vyko Visasąjunginės jaunųjų sklandytojų varžybos. Tų pačių metų rudenį aparatas buvo atgabentas į Panevėžio aeroklubą, naudotas čia buvusio jaunųjų sklandytojų būrelio veikloje. 1983 m. pavasarį, konstruktoriui Broniui Oškiniui vadovaujant, aparatas buvo atitinkamai pritaikytas ir iškeltas ant postamento Nidos sklandymo mokyklos vietoje kaip paminklas sklandymo sporto Lietuvoje 50-mečiui pažymėti. Apie 1990 m. pajūrio audrų bei piktavalių žmonių suniokoto sklandytuvo dalys buvo atgabentos atgal į Panevėžio aeroklubą saugojimui, o 1992 m. – pergabentos į tuometinę Kėdainių vaikų aviacijos mokyklą. 1995–1996 m. B. Oškinio vaikų aviacijos mokyklos dirbtuvėse „Vyturys“ buvo atstatytas (darbus atliko mokyklos mechanikas Darius Knezevičius) ir apskraidintas. Vėliau kiekvienais metais buvo atliekama po keliolika demonstracinių skrydžių vaikų aviacijos renginių metu. Po atstatymo sklandytuvas atliko apie 140 skrydžių.  Techninės charakteristikos: sparnų mojis – 7150 mm; sklandytuvo ilgis – 6200 mm; aukštis – 1330 mm; skridimo greitis – 35–100 km/val.; skridimo masė – 170 kg, tuščio sklandytuvo masė – apie 80 kg; sklendimo kokybė – 14

  • Sklandytuvas BROK-1 „Garnys“

    Sklandytuvas BROK-1 „Garnys“, 1982 m.

    Bronius Oškinis

    Motorizuotas vienvietis sklandytuvas, pagamintas  iš stikloplasčio. Liemuo sudarytas iš piloto kabinos ir uodegos sijos. Kabina - atviro tipo. Priekinėje dalyje yra iškeltas Pito vamzdelis, žemiau priekinio kabinos borto yra pritaisyta prietaisų lenta su 4-iais pagrindiniais prietaisais: aukštimačiu, greičio matuoklio rodykle, variometru ir variklio temperatūros rodykle. Piloto sėdynė yra pagaminta iš stikloplasčio ir putplasčio, aptraukta tamsiai rudos spalvos dirbtine oda. Sėdynė išformuota taip, kad pilotas skrenda gerokai atsilošęs. Į saugumo diržų sistemą įmontuotos minkšto plieno plokštelės. Kabinos dugne yra nerūdijančio plieno trosas, kurio galas pasibaigia plastiko rutuliu - jis yra skirtas atsikabinimo mechanizmui valdyti. Liemuo baigiasi posūkio vairu ir virš jo iškeltu aukštumos vairu. Liemuo turi stikloplasčio elastinę atramą ir penkias gumines kojeles, prie kurių gali būti pasirinktinai prijungiamos važiuoklės: a) plati slidė iš stiklaplasčio skraidymams žiemą; b) slidė su dviem  ratukais skraidymui vasarą; c) lėktuvinė triratė važiuoklė su amortizatoriais; d) hidrodinaminė plūdė su povandeniniais sparneliais skridimams nuo vandens. Sklandytuvas priklausomai nuo sukomplektavimo gali būti naudojamas kaip lengvas sklandytuvas, motorizuotas sklandytuvas (ultralengvas lėktuvas) arba kaip sklandytuvas-hidroplanas. Šiame eksponate pritvirtinta slidė su dviem tandemiškai išdėstytais ratukais motorizuotos versijos skraidinimui  vasarą. Sparnas -  vienplyšis, eleronai–užsparniai yra sinchronizuoti su aukštumos vairu. Sparno profilis - GAV-1 16 % storio. Styga - 1 metro. Nerviūros ir lonžeronai yra supinti iš stiklo pluošto siūlų, sumirkytų epoksidinėje dervoje. Užpakalinė briauna yra išlieta iš dervos su užpildu ir sustiprinta stiklo pluošto pynėmis ir stiklo plastiko audiniu. Sparnas iki lonžerono yra dengtas stiklo plastiko audiniu. Tarpai tarp kai kurių nerviūrų padengti plokščiai formuotais stiklo plastiko lakštais. Kitai sparnų daliai apdengti yra panaudota gelsvos spalvos sintetinė poliesterinė danga „Dakronas“ nulakuota 8 sluoksniais celono lako. Dangos klijavimui yra naudoti klijai AK-20. Panašiai kaip sparnai yra pagaminti eleronai, stabilizatorius ir vairai. Sparnų galai baigiasi smailėjančiais užlenkimais, sudarančiais atramas į gruntą. Sparnų viršutinėse dalyse yra 4-ios auselės, skirtos variklio rėmo pritvirtinimui. Liemuo su sparnais yra sujungtas nerūdijančio plieno atotampomis. Sklandytuvas yra nudažytas baltais poliuretaninias dažais, išskyrus tas dalis, kurios dengtos sintetiniu audeklu. Agregatų sujungimų mazgai, valdymo sistemos šarnyrai yra su rutuliniais guoliais. Visos jungiamosios detalės yra prisuktos varžtais ir prisiūtos dervuotais stiklo siūlais. Kabinos vidus yra nudažytas taškiniu pilku, juodu, baltu melanžu. Traukės ir sparnų spyriai – natūralios spalvos, nedažytos. Aukštumos vairo spyriai yra nudažyti baltai. Važiuoklės slidė nudažyta raudonos spalvos poliuretaniniais dažais. BrO-23 KR pagamintas 1981 m. pagal B. Oškinio projektą. Darbus atliko Č. Kišonas ir K. Rinkevičius. Sklandytuvas pavadintas „Garniu“. 1982 m. modernizuotas pagal Č. Kišono pasiūlymus. Pritaikytas variklis su stumiančiu propeleriu virš sparno. Naujasis motorizuotas sklandytuvas pavadintas BROK-1 ir apskraidintas 1982 m. Panevėžyje. Vėliau buvo parduotas, kelis kartus apgadintas ir remontuotas. Buvo padaryti keli neesminiai pakeitimai. Techninės charakteristikos: sparnų mojis – 8200 mm, sparnų plotas – 10,4 m2, sklandytuvo ilgis – 5100 mm, sklandytuvo aukštis – 1300 mm, skridimo greitis – 42-100 km/val., skridimo masė – 150 kg, sklandytuvo masė – apie 84 kg, aerodinaminė kokybė – 14.

  • Rodomi įrašai nuo 25 iki 36
  • Įrašų skaičius puslapyje:
  • Puslapis: iš: 5
Vidutinis (1 Balsuoti)
Vidutinis įvertinimas yra 5.0 iš 5.
Dar nėra komentarų. Būti pirmam.